Saturday, May 11, 2024
spot_img
HomeFoto GaleriaGovernu entrega proposta OJE Retifikativu ba Parlamentu Nasionál

Governu entrega proposta OJE Retifikativu ba Parlamentu Nasionál

Palàsiu Guvernu Kinta 10 agostu 2023  = Vise-Ministru Asuntus Parlamentares, Adérito Hugo da Costa, no Vise-Ministru Finansas, Helder Lopes, ohin loron 10 fulan-agostu tinan 2023, entrega ona projetu Proposta Lei Orsamentu Retifikativu tinan 2023 ba Prezidente Parlamentu Nasionál interinu, Alexandrino Afonso Nunes.

Ho projetu Proposta Lei ida ne’e, despeza totál husi Setór Públiku Administrativu tinan 2023 ho valór totál konsolidadu dolar amerikanu 1.771.867.112. Administrasaun sentrál iha despeza ida ne’ebé prevee ho valór dolar amerikanu 1.633.000.000. Seguransa Sosiál, sein Fundu Rezerva Seguransa Sosiál, ho montante dolar amerikanu 130.965.306 (iha valór totál konsolidadu la kontabiliza montante dolar amerikanu 75.860.306 husi Seguransa Sosiál ne’ebé mai husi transferénsia administrasaun sentrál hodi evita ninia kontajen duplikada . Rejiaun Administrativa Espesial Oe-Cusse Ambeno (RAEOA) ninia valor estimado mak 83.762.112.

Hafoin eleisaun parlamentár loron 21 fulan-maiu tinan 2023 no simu pose Governu Konstitusionál IX nian, aprova ona orgánika foun Governu, nune’e presiza halo ajuste balun iha títulu klasifikasaun orgánika Orsamentu Jerál Estadu nian.

Haree ba dadus ezekusaun orsamentál to’o ohin loron no Governu nia hanoin atu imprime kontensaun iha kontas públikas, ba efisiénsia iha uzu osan públiku no efikásia boot liu iha investimentu públiku, halo ona ezersísiu avaliasaun boot ida-ne’ebé rezulta identifikasaun ba poupansa iha servisu oin-oin no entidade Setór Públiku Administrativu no ne’ebé justifika redusaun despeza ida ne’ebé prevee ona iha Orsamentu Jerál Estadu tinan 2023, nune’e mós montante transferénsia husi Fundu Mina-rai.

Hanesan propoin ona iha ninia programa, Governu Konstitusionál da-9 hakarak hamenus impaktu inflasaun no aumentu kustu vida ba sidadaun sira, hodi aumenta sira-nia podér kompra nian. Ba ida ne’e, halo ajustamentu ida ba taxa impostu seletivu konsumu no direitu aduaneiru nian ba importasaun ne’ebé bele aplika iha tinan 2023, ne’ebé aumenta iha inísiu tinan ne’e, liuhusi Lei n. 15/2022, loron 21 fulan-dezembru, Orsamentu Jerál Estadu ba tinan 2023 nian.

Tanba ne’e, halakon taxa impostu seletivu konsumu kona-ba masin-midar, nune’e mós aumentu ba direitu aduaneiru importasaun nian, no aplika filafali taxa anteriór ho 2,5%.

Governu mós aproveita hodi halo alterasaun ba diploma boot rua ne’ebé iha ligasaun besik ho Orsamentu Jerál Estadu, iha Lei n. 2/2022, loron 10 fulan-fevereiru, Enkuadramentu ba Orsamentu Jerál Estadu no jestaun finanseira públika, no iha Lei n. 8/2008, loron 30 fulan juñu, Lei Tributária, ne’ebé altera husi Lei n. 5/2019, loron 27 fulan-agostu, ho objetivu atu asegura rigór no transparénsia ida ne’ebé boot iha ezekusaun Orsamentu Jerál Estadu no kontas públikas nian. Alterasaun ida-ne’e inklui mudansa iha alterasaun orsamentál, hodi garante estabilidade boot ba Orsamentu Jerál Estadu ne’ebé aprova ona, eliminasaun ba lei Planu Opsaun Prinsipál, ne’ebé kria hodi troka nia fatin maka Planu Anuál Investimentu Estratéjiku, dokumentu tékniku ida ne’ebé aprezenta planeamentu anuál ho impaktu ba orsamentu ne’ebé aprezenta hamutuk ho proposta lei Orsamentu Jerál Estadu, no ajuste ba rejime ezekusaun orsamentál iha períodu entre nomeasaun Governu no apresiasaun programa Governu nian, nune’e mós iha períodu entre rejeisaun programa Governu no nomeasaun Governu foun.

 

Fontes : DNPDML SECOMS

RELATED ARTICLES
Continue to the category
0 0 votes
Article Rating
Subscribe
Notify of
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments
Fans na'in: mak rona hela.
Loading ...

TRENDING.

NOTISIA FOUN.

0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x